Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejui – 60.

Muziejai yra tai, kaip mes dabartyje suvokiame, kaip praeityje žmonės suvokdavo iki jų buvusią praeitį. Muziejai nėra apie kitus, muziejai yra apie mus pačius. (Pieter van Mensch).

1957 m. rugsėjo 2 d. Leipalingio vidurinėje mokykloje buvo įsteigtas kraštotyros muziejus. Jo iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo mokytojas Algirdas Volungevičius (1923-2008), nuoširdžiu darbu sukūręs tai, kuo šiuo metu leipalingiečiai gali pelnytai didžiuotis.  Nueitas ilgas ir prasmingas kraštotyrinio darbo kelias, suteikiantis galimybę veikti pasitelkiant naujas veiklos formas.

Rugsėjo 15 d. muziejus minėjo savo veiklos 60-metį. Sukakčiai paminėti buvo atidaryta fotografijų paroda „Akimirkose įprasminta istorija“ bei vyko jubiliejinis koncertas. Šia iškilminga proga  mokyklą bei muziejaus darbuotojus sveikino Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, kurio linkėjimus perdavė mero patarėja Irena Lynikienė, švietimo skyriaus vedėjas Jevfgrafijus Samuchovas, „Ryto“ gimnazijos direktorė Egidija Vilkienė bei Švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis. Iškilia proga pasveikinti atvyko Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius  ir Lazdijų krašto muziejaus kolektyvas su direktore Daina Plediene. Jubiliejinėje koncertinėje programoje skambėjo styginių kvarteto atliekami V. A. Mocarto, A. Borodono, G. Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių kūriniai.

Prisimenant pirmuosius muziejaus veiklos žingsius, drąsiai galime teigti, kad jie buvo nedrąsūs. Dėka Mokytojo didelio darbo buvo parengta pakankamai gausi ekspozicija gausi ekspozicija, pasakojanti apie Lazdijų rajono istoriją, geologiją, archeologiją, apylinkių gamtą, etnografiją, mokyklos istoriją bei žymius žmones. Jo įkūrėjas kraštotyros ekspertas bei mokytojas ekspertas  Algirdas Volungevičius ilgą keturiasdešimties metų laikotarpį skyrė pedagoginiam darbui ir kraštotyrai. Bendradarbiaujant su istorikais ir archeologais visa Leipalingio miestelio istorija tyrinėta ir pateikta ryškiausių istorinių įvykių kontekste. Daug svarbios istorinės medžiagos  gauta iš kun. Jono Reitelaičio, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fondų bei atliekant archeologinius kasinėjimus. Tad nieko keisto, kad muziejus   užėmė svarbią vietą ugdymo procese ir jo veiklą visada palaikė ir rėmė kolegos mokytojai ir vadovybė. Tuo metu mokyklai vadovavusio ilgamečio direktoriaus Bronislovo Misevičiaus iniciatyva iš Kauno karo muziejaus buvo gautos ekspozicinės vitrinos, talpinusios gausų kiekį eksponatų. Gilėjo ir kraštotyrinio darbo veikla, apimanti ne tik rimtus istorinius tyrinėjimus, bet ir straipsnius spaudoje. Muziejaus turinį puikiai papildė mokytojos Onutės Bleizgienės su mokiniais surinkti tautosakos kūriniai. Negalime nepaminėti pačių leipalingiečių dovanotų eksponatų. 1980 m. muziejui suteiktas liaudies muziejaus vardas.

Atėjus istorinėms permainoms, kartu keitėsi ir muziejus. Tiesą sakant, muziejinio tiriamojo darbo prasme didelių pokyčių neįvyko, nes didelė dalis uždraustos medžiagos, liečiančios pokario rezistencinį judėjimą jau buvo surinkta ir  dabar  atsirado galimybė ją pateikti lankytojams. Taip muziejaus ekspoziciją papildė rezistencinio judėjimo kambarys, pasakojantis apie Leipalingio partizanus. Minint Leipalingio 500 metų jubiliejų  atidarytas ryšių su Lenkija kambarys. Tai tik keletas štrichų veiklos, kuriai atidauota daug  laiko, pastangų ir kruopštaus darbo.

Po mokytojo Algirdo Volungevičiaus mirties 2008 metais muziejui vadovauti pradėjo buvusi mokyklos direktorė Birutė Zuzevičienė. Per šį laiką iki 2015 metų muziejus pasipildė iš Australijoje gyvenusio leipalingiečio Antano Laukaičio gautomis nuoraukomis bei sporto eksponatais. Jo archyvus papildė gausus Adolfo ir Izabelės Navarackų dovanotų knygų fondas su keletu daiktų. Mokytojos vadovaujamas „Jotvingio“ klubas su jaunaisiais jo nariais tyrinėjo ne tik krašto istoriją, paliesdamas istorines bei patriotines temas, bet ir rinko duomenis apie šiandienos gyvenimą, papildantį miestelio istoriją. Ne vienas monografijos autorius papildė savo knygą pačios mokytojos asmenine patirtimi ir muziejaus fonduose esančia medžiaga.

2015 m. rugsėjo 4 d. muziejus atvėrė atnaujintuose Leipalingio dvaro rūmuose. Atsiradus naujoms erdvėms, atsirado ir kitos, laikmečio padikuotos veiklos formos. Čia dažnai vyksta pamokos ir edukaciniai užsiėmimai. Leipalingio mokyklos mokiniai visada turėjo ir turi išsikirtinę galimybę naudotis muziejumi, kuriame esanys eksponatai mokytojų vaizduotės ir kūrybiškumo dėka tarnauja kaip priemonės pamokos turiniui praturtinti. Mokyklos muziejaus veikloje neatsiejama dalis yra renginiai suaugusiems. Per pastaruosius metus jų būta pakankamai daug. Vyko parodos, kurios buvo panaudojomos dailės bei istorijos pamokoms. Į mokymosi procesą įtraukiama ir muziejuje vykusių renginių suaugusiems medžiaga. Čia turime mintyje, praėjusiais metais muziejuje vykusius knygų pristatymus.

Muziejaus ekspozicija bei fonduose saugojami eksponatai be abejonės išreiškia vietos bendruomenės santykį su savo istorija. Kuriant muziejų bendruomenė daug prisidėjo. Jis buvo jų įprasminimo, atminimo apie juos išsaugojimo vieta. Kiekvienas eksponatas buvo nešamas su tikslu pasitarnauti muziejui ir Leipalingiui ir tas žinias perduoti jaunajai kartai. Na, gal dar kad ir kiti sužinotų apie Leipalingį.

Taigi muziejus komunikacija neatsiejama nuo bendradarbiavimo su visuomene ir vietos bendruomene. Tik dialogas yra galimbė papasakoti apie tai, kaip gyveno leipalingiečiai. Veikla komandoje duoda visada duoda puikius rezultatus.

Visa, kas pasiekta per šį ilgą šešiasdešimties metų nueitą kelią ir kas vyksta dabar tik geranoriško atsidavimo savo kraštui išraiška. Dar ir dabar muziejaus fondus pildo mokytojos Ados Volungevičienės dovanojami eksponatai, puikiai naudojamės mokytojos Onutės Bleizgienės surinktais tauosakos kūriniais. Esame dėkingi ir ilgamečiui mokyklos direktoriui Bronislovui Misevičiui ne tik už muziejaus palaikymą ir indėlį jo veiklos tobulinimui, bet ir už puikią knygą „Po tėviškės dangum“, kurioje sudėta ne tik Mažonių kaimo istorija, bet ir gyvenimo realijos, paįvairinančios laikmečių liudijimus. Muziejaus veikla neįsivaizduojama be bendradarbiavimo su Leipalingio bendruomene ir biblioteka. Reiškiame padėką bendruomenės pirmininkei Žanetai Krivonienei ir bibliotekos vedėjai  Astai Gudaitienei. Prie muziejaus renginių viešinimo ir jų vykdymo prisideda ir Leipalingio parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis. Kunigas mielai laikė Šv. Mišias už holokausto aukas bei iškiliuosius Leipalingio parapijos žmones. Didelės pagalbos ir palaikymo visada sulaukiame iš Druskininkų kultūros centro. Tad dėkojame jo direktorei Rimutei Viniarskaitei ir renginių administratorei Danguolei Žėkienei ir visiems muziejaus bičiuliams buvusiems su muziejumi visą šį ilgą jo gyvavimo laikotarpį.

 

Laima Žukauskaitė

 

Sveikina LR seimo narys Zenonas Streikus

Parodos „Akimirkose įamžinta istorija“ pristatymo metu.

Kvartetas – Styginių kvartetas „Projektas A“. Iš kairės: Paulius Biveinis (I smuikas), Katerina Morozova (II smuikas), Ramūnas Zakaras (altas) ir Onutė Švabauskaitė (violončelė).

 

Nuotraukų autorius – Lazdijų krašto muziejaus muziejininkas Aldas Liaukus.